LT
e. parduotuvė
partneriai
galerija
naujienos
Renginiai
Rinktinė
Prisijungti
Naujienos
05
Rugsėjo
2017
A. Gudžiaus tikslai aiškūs: Tokijo olimpiados medalis ir „pakrutintas“ pasaulio rekordas

Per tris savaites lengvaatletis Andrius Gudžius nuveikė tiek, kiek nedažnam pavyksta per karjerą.  Rugpjūčio viduryje LTeam (LTeam – olimpinė Lietuvos rinktinė – red. past.) komandos kandidatas Londone diską švystelėjo 69,81 m ir tapo pasaulio čempionu, o pirmomis rugsėjo dienomis Briuselyje su 68,16 m triumfavo Deimantinės lygos finale.

„He is amazing!!! And his era has just started!!”. Taip po pergalės Deimantinėje lygoje savo Facebok paskyroje kolegą pasauliui pristatė šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė.

Tiesa, pasaulis Andrių jau žino. Sektoriaus konkurentai į Andrių žiūri su pagarba, komentatoriai išmoko tarti jo pavardę, o ir pats Andrius nestokoja ambicijų. „Viskas, ką dabar darau, vienaip ar kitaip vyksta dėl svarbiausio tikslo – Tokijo olimpinių žaidynių,“- sako atletas.

Slaptuose Lietuvio planuose įrašytas ir pasaulio rekordo „pakrutinimas“. Bet kol kas naujasis Lietuvos herojus pradeda mėgautis pelnytomis atostogomis, visas atsiduoda šeimai, gydosi traumas ir net žada gulti ant operacinio stalo.

-Andriau, ar čempioniškas akordas Deimantinės lygos varžybose reiškia, kad prasidėjo atostogos?
-Taip. Šiemet atostogos prasidėjo geriausia nata. Tačiau jos bus visiškai neatostogiškos. Ilsėsiuosi nuo sporto, bet spręsiu reikalus ir problemas, kurios susikaupė per metus. Turiu veiklos namų ūkyje, moksluose, noriu praleisti kuo daugiau laiko su šeima, kuriai trūksta mano dėmesio. Dažnai būnu išvykęs į stovyklas, į varžybas, o net jei ir būnu namuose, po treniruočių grįžtu pavargęs. Tad artimiausios savaitės bus skirtos atsigriebti už prarastą laiką.
-Kiek pasaulio čempionas ilsėsis? Kiek poilsio reikia kūnui, kiek - psichologijai?
-Jei viskas gerai, ilsėsiuosi mėnesį. Dvi savaites – tikrai be jokio sporto. Jo šiemet užteko. Turėjau labai daug varžybų, žvėriškai pavargau psichologiškai. Pavargau fiziškai. Reikia truputį „pagulėt“. Kojas reikia suremontuoti, nes visą sezoną sportavau su išvarža. Įplyšo raumens frakcija, raumuo lenda lauk ir veržia nervą. Reikia išgyti, reikia operacijos, kad būčiau sveikas ir kitą sezoną vėl galėčiau sportuoti. Tad artimiausiu metu būsiu ramiai, be sporto, pailsėsiu, ką reikia – susiremontuosiu.
-Po pasaulio čempionato Jūsų nuotraukomis mirgėjo visa Lietuvos žiniasklaida. Kiek sulaukėte dėmesio po Deimantinės lygos finalo?
-Aš dėmesio pats neieškau. Net nepastebėjau, ar jo daugiau, ar mažiau. Po pasaulio čempionato bėgau nuo dėmesio, nes reikėjo ruoštis Deimantinei lygai. O dabar, kam įdomu, kam aktualu, tas mane suranda. Be to, vyksta krepšinio čempionatas, visi žiūri ten. Viskas savo vietoje.
Sekate Lietuvos krepšinio rinktinės pasirodymą? Esate rinktinės fanas?
-Ten, kur rinktinės, kur sportininkai atstovauja savo šaliai, aš esu šalia visa savo širdimi. Kai kalbame apie Lietuvos komandas, vienodai palaikau ir krepšininkus, ir futbolininkus, ir irkluotojus ar tenisininkus.
-Atostogos amžinai nesitęs. Kada grįšite į sportinį režimą?
-Su treneriu pasikalbėjome, kad į darbinį režimą grįšime spalio pradžioje. Pirmą mėnesį sportuosime Lietuvoje, lapkritį bandysime išvažiuoti į Portugaliją, kur šilčiau, nes disko žiemą ant sniego neprimėtysi. Pirmąsias varžybas planuojame gegužės mėnesį, kuomet numatytas pirmasis sportinės formos pikas, o geriausios formos sieksime Europos čempionatui.
-Kokią vietą Jūsų planuose užima Tokijo olimpinės žaidynės?
-Tai tikslas numeris vienas. Noriu ten iškovoti medalį. Visi kiti čempionatai yra antriniai, tačiau ne mažiau svarbūs. Net ir tai, ką darėme šiemet, yra skirta vienam tikslui. Iki Tokijo laukia pasaulio čempionatas, du Europos čempionatai, visas kalnas kitų varžybų. Ir visos jos man svarbios. Neskaitant dviejų sportininkų iš JAV ir Pietų Afrikos Respublikos, pasaulio elite – vien europiečiai. Visur konkurencija bus žvėriška, varžovai stiprūs. Tad iki Tokijo turėsiu daug laiko pasigrūdinti. Esu jaunas, tikiuosi, vis dar stipriai tobulėju. Kiek tiksliai patobulėti pavyks, pamatysime po trijų metų.
-Ar realu, kad Japonijoje turėsim du disko metikus iš Lietuvos ir abu – ant pakylos?
-Iki olimpinių žaidynių – trys metai. Per tiek laiko gali atsitikti milijonas reikalų. Už kitus kalbėti negaliu, tačiau aš pats tikiuosi, kad Tokijuje ant prizininkų pakylos lipsiu. O Domantas Poška - įvardiju jį, nes po jo nieko nėra ir per tris metus vargu ar atsiras – normatyvą įvykdyti pajėgus. Labai noriu, kad jam tai padaryti pavyktų ir į olimpines atstovauti Lietuvai važiuosime dviese.
-Yra dar vienas svarbus ir savo srities geriausiems aktualus dalykas – pasaulio rekordas. Ką jums sako skaičius 74,08?
Tai labai baisus skaičius (juokiasi). Labai noriu šį skaičių pakoreguoti. Bet ne šiandien. Dar nesu tam pasiruošęs. Privalau atlikti labai daug darbo, lygiai tiek pat jo turi ir treneris. Bet aš dirbu. Kaip kiti turi žalingus įpročius, taip ir aš turiu. Tik maniškis yra noras daryti darbą ne labai gerai, o geriausiai iš visų. Visad noriu aplenkti kitus, save, būt geriausiu. Gal čia veržiasi mano ego, bet tik dėl to aš matau šį skaičių, link jo einu ir tikiuosi, kad kada nors gyvenime man pavyks jį bent pakrutinti.

Grįžti į naujienų sąrašą ›